Migrena
Migrena Tė zbulosh se ēfarė e shkakton migrenėn ke zbuluar celėsin e saj dhe vetėm njė trajtim i saktė sjell kurimin. Migrena ėshtė mė shumė se njė dhimbje koke. Njerėzit mund tė provojnė simptoma tė ndryshme tė saj tė cilat, nė mė tė shumtėn e rasteve, shkaktojnė destabilizim tė shėndetit nga pak orė nė disa ditė, ka raste qė edhe mė gjatė. Migrena luan njė rol tė rėndėsishėm tek ata qė e mbartin kėtė sėmundje. Janė dy forma kryesore tė saj dhe 70% e njerėzve kanė atė qė quhet migrena pa Aura ( pamje vizive, zėra, abstraksione), ndėrsa pjesa tjetėr vuajnė nga ajo qė njihet si migrena klasike. Zakonisht krizat zgjasin nga 15 minuta deri nė njė orė. Normalisht kėto klasifikohen si dhimbje koke. Shqetėsime tė tjera tė migrenės janė pamundėsia nė pėrqendrim, konfuzion, probleme nė tė folur, dobėsim etj. Ēdo njeri ka njė eksperiencė tė veēantė nga migrena. Simptomat pėrfshijnė shumė dhimbje tė ndryshme tė kokės, shpesh nė njėrėn anė tė saj. Gjithashtu mund tė shfaqet dhe pa dhimbje koke, por me njė ndjeshmėri ndaj dritės, zėrave apo tė qeshurave. Ata qė vuajnė nga migrena shpesh janė tė zbehtė dhe ndiejnė tė ftohtė, ndėrsa tė tjerė qė kanė shqetėsime humori preferojnė errėsirėn derisa krizat tu kalojnė.
Njė formė tjetėr e migrenės njihet si migrena menstruale e cila shfaqet nė periudhėn paramenstruale dhe jo nė raste tė tjera. Krizat e migrenės zgjasin nga 4 deri nė 72 orė. Disa i ndiejnė krizat e saj njė ose dy ditė para fillimit tė migrenės. Kjo ėshtė faza paralajmėruese nė tė cilėn shfaqen shenja tė pasigurisė, humbje oreksi, irritim, hipertension, lodhje etj...
Stadi final i migrenės, i njohur si stadi postdrominal, mund tė zgjasė me orė dhe ditė. Shumica e njerėzve nuk i japin rėndėsinė e duhur dhe nuk i nėnshtrohen mjekimit. Nuk ka njė pėrcaktim definitiv tė migrenės pasi simptomat variojnė dhe diagnostikimi ėshtė i vėshtirė Kush e vuan nga migrena
Migrena ėshtė sėmundja mė e pėrhapur neurologjike nė vendet e zhvilluara. Ajo kap shifrėn mbi 10% tė popullsisė dhe ēdokush mund tė provojė migrenėn, megjithatė trashėgimia genetike dhe faktorė tė tjerė socialė kanė njė ndikim tė rėndėsishėm. Kryesisht kap moshat 20 deri nė 50 vjeē, veēanėrisht seksin femėr. Tė rinjtė, vajzat dhe djemtė ndikohen nga shumė simptoma paralajmėruese deri nė kėtė moshė. Pas pubertetit, tek 1/3 e femrave dhe meshkujve shfaqet migrena pėr shkak tė ndryshimeve hormonale Femrat janė veēanėrisht tė prekura nga kjo sėmundje gjatė ditėve tė parardhjes sė menstruacioneve si dhe gjatė tre muajve tė parė tė shtatzanisė apo menopauzės. Nga se shkaktohet migrena?
Mendohet se migrena shkaktohet nga ēlirimi i njė substance kimike tė quajtur serotoninė ose 5HT nė gjak dhe shkakton ndryshime nė enėt e gjakut nė tru. Se ēfarė ndodh me saktėsi ėshtė ende e paqartė por njė numėr shkaqesh ėshtė identifikuar tė cilat ndryshojnė nga personi nė person dhe, nė mė tė shumtėn e rasteve, ndodh njė kombimin faktorėsh qė ēojnė nė krizė ku mund tė pėrfshihen faktorė ushqyes ēokollata, agrumet si portokalli, limoni, brumėrat, djathrat, alkooli (veēanėrisht vera e kuqe), kafeina, mungesa e vitaminave, ushqime tė pėrpunuara.
Faktorėt hormonalė :periodat, hipertensioni apo menopauza.
Faktorėt psikologjikė: presioni i lartė i gjakut, dhimbjet e dhėmbėve, dhimbjet e syve, sinozitet apo bllokimi i hundėve.
Streset emocionale: zemėrimi apo depresioni, emocionet e forta, shokimet, ēlirimi i tensioneve, ēlirimi nga streset.
Streset fizike: mbilodhja, aktiviteti, ndryshimi i rutinės, ērregullimet e gjumit, ērregullimet seksuale.
Faktorėt ambientalė : ndryshimi i klimės, lagėshtira, zhurmat, zėrat e lartė, drita.
Si kurohet?
Nuk ka njė kurė tė pėrcaktuar por vendoset njė trajtim mjekėsor qė ndihmon. Shumė njerėz pėrdorin analgjezikėt si aspirinėn, paracetamolin apo ibuprofenin qė nė disa raste kombinohen me pėrbėrės tė tjerė si kodeina, kafeina, antihistamina apo antiemetikė gjithnjė nėn kontrollin e mjekut . Njė tjetėr medikament qė qetėson dhimbjet e migrenės ėshtė ergotamina por qė tani nuk pėrdoret mė. Ilaēi i njohur si 5HT antagonist ndihmon nė korrigjimin e balancimit tė serotominės nė tru, gjatė krizės. Zbulimi i sėmundjes qė nė fazat fillestare tė saj ėshtė i rėndėsishėm, edhe pse krizat e migrenės janė tė fshehura si dhimbje tė shkaktuara nga ērregullimet gastrike dhe merret mjekim me ilace qė absorbojnė direkt nė qarkullimin e gjakut. Disa ilaēe veprojnė nė pėrshtatje tė kėsaj gjendjeje dhe gjithsesi ndihmojnė pėrbėrės tė tjerė tė veprojnė mė shpejt.